Socialinis verslas: kas tai ir kaip pradėti – Išsamus Gidas Pradedantiesiems

Ar kada susimąstėte, kad verslas gali būti ne tik apie pelną? Kad jis gali spręsti opiausias visuomenės problemas, keisti gyvenimus ir tuo pačiu generuoti pajamas? Skamba per gerai, kad būtų tiesa? Patikėkite, tai ne utopija. Tai realybė, vadinama socialiniu verslu. Ir ji sparčiai populiarėja visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tai kur kas daugiau nei tiesiog madingas terminas. Tai judėjimas. Filosofija. Naujas požiūris į tai, ką reiškia sėkmė versle.

Įvadas: Kas yra socialinis verslas ir kodėl jis svarbus?

Paprastai tariant, socialinis verslas yra organizacija, kurios pagrindinis tikslas – ne maksimalus pelnas akcininkams, o konkrečios socialinės ar aplinkosauginės problemos sprendimas. Taip, pelnas čia svarbus, bet jis yra ne tikslas, o priemonė. Priemonė, leidžianti verslui būti finansiškai tvariam, augti ir daryti dar didesnį teigiamą poveikį. Tai tarsi tradicinio verslo DNR sujungta su nevyriausybinės organizacijos širdimi. Šis hibridas griauna senus stereotipus, kad geri darbai negali būti pelningi, o verslas – socialiai atsakingas.

Socialinio verslo samprata ir esminiai bruožai

Iš esmės, socialinio verslo koncepcija remiasi trimis banginiais: socialine misija, finansiniu tvarumu ir inovatyvumu. Socialinė misija yra visa ko pagrindas – tai aiškiai apibrėžta problema, kurią siekiama išspręsti. Finansinis tvarumas reiškia, kad verslas pajamas generuoja pats, parduodamas prekes ar paslaugas, o ne pasikliauja vien aukomis ar dotacijomis. Galiausiai, inovatyvumas – socialiniai verslai dažnai randa netradicinius, kūrybiškus būdus spręsti įsisenėjusias problemas, ten, kur tradicinės priemonės nebeveikia. Tai nėra labdara. Tai – tvari pagalba, įgalinanti žmones ir bendruomenes.

Skirtumai tarp socialinio ir tradicinio verslo

Pagrindinis skirtumas slypi prioritetuose. Tradiciniame versle, kurio verslo apibrėžimas sukasi apie pelno maksimizavimą, socialinis ir aplinkosauginis poveikis dažnai yra antrinis, kartais net nepageidaujamas šalutinis produktas. Socialiniame versle – atvirkščiai. Socialinis poveikis yra pagrindinė varomoji jėga, o finansiniai rezultatai užtikrina misijos tęstinumą. Pagalvokite apie tai taip: tradicinė įmonė gali paaukoti dalį pelno labdarai, ir tai yra puiku. Tačiau socialinio verslo pati veikla, pats jo egzistavimas yra tas gerumo variklis. Kiekviena parduota prekė ar suteikta paslauga tiesiogiai prisideda prie misijos įgyvendinimo.

Socialinio verslo modeliai ir tipai

Pasaulis nėra juodai baltas, lygiai taip pat ir socialinis verslas. Egzistuoja visas spektras modelių, kurie pritaikomi pagal specifinius tikslus ir kontekstą. Nėra vieno teisingo kelio. Svarbiausia – rasti tą, kuris geriausiai atitinka jūsų misiją ir leidžia pasiekti didžiausią poveikį. Svarbu suprasti, kokie yra pagrindiniai socialinio verslo modeliai ir tipai, kad galėtumėte atsirinkti sau tinkamiausią.

Pelno siekiantys socialiniai verslai

Tai įmonės, veikiančios kaip ir bet kuris kitas tradicinis verslas – jos turi akcininkus, siekia pelno, tačiau jų misija yra aiškiai socialinė. Pavyzdžiui, įmonė, gaminanti ekologiškus produktus ir didelę dalį pelno skirianti miškų atsodinimui. Arba technologijų startuolis, kuriantis programėlę, padedančią sergantiems lėtinėmis ligomis. Jie veikia konkurencingoje rinkoje, tačiau jų vertybinis pasiūlymas klientui yra ne tik kokybiškas produktas, bet ir galimybė prisidėti prie gero tikslo.

Nepelno organizacijos su verslo elementais

Tai kitas spektro galas. Dažnai tai būna nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurios, siekdamos finansinio stabilumo ir mažesnės priklausomybės nuo aukų ar projektinio finansavimo, pradeda vykdyti komercinę veiklą. Pavyzdžiui, gyvūnų prieglauda atidaro elektroninę parduotuvę, kurioje prekiauja atributika, o visas gautas pelnas skiriamas prieglaudos išlaikymui. Arba organizacija, dirbanti su jaunimu, pradeda teikti mokamas mokymų paslaugas įmonėms. Misija išlieka ta pati, tiesiog atsiranda papildomas, tvarus pajamų šaltinis.

Hibridiniai modeliai ir jų pritaikymas

Tarp šių dviejų kraštutinumų egzistuoja daugybė hibridinių modelių. Tai gali būti kooperatyvai, bendruomenės valdomos įmonės, franšizės modeliai ir panašiai. Hibridai bando paimti geriausia iš abiejų pasaulių – NVO atsidavimą misijai ir verslo efektyvumą bei mastelį. Šie modeliai yra ypač lankstūs ir leidžia kūrybiškai spręsti, kaip reinvestuoti pelną, kaip įtraukti bendruomenę ir kaip matuoti sėkmę ne tik eurais, bet ir pasiektais socialiniais rezultatais.

Kaip pradėti socialinį verslą: žingsniai nuo idėjos iki įgyvendinimo

Gerai, teorija aiški. Bet kaip nuo jos pereiti prie praktikos? Kaip tą kilnią idėją paversti veikiančiu, tvariu verslu? Procesas panašus į bet kurio kito verslo kūrimą, tačiau su keliais esminiais akcentais. Iš esmės, visas procesas atsako į klausimą – socialinis verslas: kas tai ir kaip pradėti jį sėkmingai? Tai nėra lengva. Bet tikrai įmanoma.

Socialinės problemos identifikavimas ir sprendimo paieška

Viskas prasideda nuo skausmo. Ne jūsų, o visuomenės. Kokia problema jums neduoda ramybės? Senjorų vienatvė? Patyčios mokyklose? Tekstilės atliekų kalnai? Raskite sritį, kuri jums iš tiesų rūpi. Tada gilinkitės – kalbėkitės su žmonėmis, kuriuos ši problema paliečia, analizuokite priežastis, ieškokite esamų sprendimų ir jų spragų. Svarbiausia ne sugalvoti genialią idėją ir tada ieškoti jai problemos, o atvirkščiai – išsinagrinėti problemą ir tada ieškoti inovatyvaus, verslu paremto sprendimo. Čia labai svarbu suprasti, kaip sukurti sėkmingą verslo idėją, kuri būtų ne tik originali, bet ir gyvybinga.

Verslo plano rengimas socialiniam verslui

Nors socialinio verslo širdis – misija, jo pagrindas privalo būti tvirtas verslo planas. Jame turite aiškiai aprašyti ne tik savo socialinius tikslus, bet ir tai, kaip juos pasieksite finansiškai. Kas jūsų klientai? Kokia jūsų produkto ar paslaugos vertė? Kokie bus pajamų srautai ir kaštų struktūra? Kaip matuosite savo socialinį poveikį? Socialinio verslo planas yra sudėtingesnis, nes jame reikia subalansuoti du tikslus – socialinį ir finansinį. Detalus planas, kaip vyksta verslo idėjos įgyvendinimas, yra tiesiog būtinas. Tai jūsų kelrodė žvaigždė.

Finansavimo šaltiniai ir investicijos

Pinigai. Taip, jų reikės. Geroji žinia ta, kad socialinio verslo finansavimo šaltiniai yra įvairesni nei tradicinio. Be įprastų banko paskolų ar rizikos kapitalo, galite pritraukti poveikio investuotojus (angl. impact investors), kuriems rūpi ne tik finansinė grąža, bet ir socialinis poveikis. Taip pat egzistuoja įvairūs ES ir nacionaliniai fondai, akceleravimo programos, sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) platformos. Svarbu paruošti gerus namų darbus ir žinoti, kur ir kaip ieškoti. Visas procesas, kaip pradėti socialinį verslą žingsnis po žingsnio, reikalauja kantrybės, ypač finansavimo paieškose. Išsamus gidas, kaip pradėti verslą, gali suteikti papildomų įžvalgų ir struktūros.

Teisinė aplinka ir parama socialiniam verslui Lietuvoje

Lietuvoje socialinio verslo ekosistema dar tik formuojasi, bet progresas akivaizdus. Atsiranda vis daugiau palaikymo mechanizmų, o teisinė bazė pamažu tobulėja, siekiant sukurti palankesnes sąlygas tokioms iniciatyvoms klestėti. Nors biurokratijos vis dar yra, bet judesys teisinga kryptimi tikrai vyksta.

Teisinės formos ir registracija

Šiuo metu Lietuvoje nėra vienos, specialiai socialiniam verslui skirtos teisinės formos. Dažniausiai steigiami VšĮ (viešoji įstaiga), MB (mažoji bendrija) arba UAB (uždaroji akcinė bendrovė) su socialinio verslo statusu. Kiekviena forma turi savų privalumų ir trūkumų, susijusių su pelno paskirstymu, valdymu ir atskaitomybe. Svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir finansininkais, kad išsirinktumėte optimaliausią variantą savo idėjai. Socialinio verslo registravimo procesas reikalauja atidumo, bet yra įveikiamas.

Valstybės ir ES paramos programos

Valstybė ir Europos Sąjunga vis labiau pripažįsta socialinio verslo svarbą. Egzistuoja įvairios priemonės, skirtos skatinti socialines inovacijas, didinti pažeidžiamų grupių užimtumą ir spręsti aplinkosaugos problemas. Tai gali būti subsidijos darbo vietoms kurti, lengvatinės paskolos, nemokamos konsultacijos ir mokymai. Verta aktyviai sekti INVEGA, Versli Lietuva (dabar – Inovacijų agentūra) ir kitų institucijų skelbiamus kvietimus. Valstybės parama socialiniam verslui gali būti tas postūmis, kurio reikia jūsų verslui įsibėgėti.

Socialinio verslo iššūkiai ir sėkmės veiksniai

Būsiu atviras – kelias nebus rožėmis klotas. Socialinis verslas susiduria su visais tradicinio verslo iššūkiais, plius dar keliais specifiniais. Bet būtent šių iššūkių įveikimas ir daro šią veiklą prasminga. Tai nuolatinis balansavimas tarp misijos ir pinigų. Tarp idealizmo ir realizmo. Tai tikrai nelengva, ypač kai jį lyginame su tuo, kaip veikia tipiškas smulkus ir vidutinis verslas.

Dažniausiai pasitaikančios kliūtys ir kaip jas įveikti

Viena didžiausių kliūčių – dvigubas dugnas. Jums reikia ne tik sukurti puikų produktą, bet ir pasiekti apčiuopiamą socialinį poveikį. Tai reikalauja dvigubų pastangų ir resursų. Kita problema – finansavimo pritraukimas. Dalis investuotojų vis dar skeptiškai žiūri į verslus, kurių pagrindinis tikslas nėra pelnas. Trečia, poveikio matavimas. Kaip pamatuoti laimę ar sumažėjusią socialinę atskirtį? Sprendimas – aiški strategija, stipri komanda, nuolatinis mokymasis ir, svarbiausia, atsparumas. Svarbu yra aiškiai suprasti, jog kuriant tokį verslą, temos kaip „socialinis verslas: kas tai ir kaip pradėti“ analizė turi būti nuolatinė.

Sėkmingų socialinių verslų pavyzdžiai

Atsimenu, kai pirmą kartą užsukau į vieną kavinę Vilniuje. Iš pirmo žvilgsnio – eilinė jauki vieta. Bet tada pamačiau, kad ten dirba žmonės su proto negalia. Jie dirbo su tokiu džiaugsmu ir atsidavimu, o kava buvo nuostabi. Tą akimirką supratau socialinio verslo galią. Tai nebuvo labdara, tai buvo orumas, bendruomenė ir puikus produktas. Tokių pavyzdžių Lietuvoje vis daugėja: nuo pakuočių atliekas perdirbančių įmonių iki socialinių dirbtuvių, įdarbinančių pabėgėlius. Žinodami, kas yra socialinis verslas pavyzdžiai padeda įkvėpti ir parodyti, kad viskas įmanoma.

Socialinio verslo poveikio matavimas ir komunikacija

Sukurti poveikį yra viena, o sugebėti jį pamatuoti ir apie jį papasakoti – visai kas kita. Tai yra kritiškai svarbu norint pritraukti investicijas, motyvuoti komandą ir įtikinti klientus. Jei negalite įrodyti savo poveikio, jūsų misija lieka tik gražiais žodžiais. Kalbant apie temą socialinis verslas: kas tai ir kaip pradėti, poveikio matavimo aspektas yra nepelnytai pamirštamas.

Poveikio vertinimo metodikos

Egzistuoja įvairios metodikos, nuo paprastų iki labai sudėtingų. Galima skaičiuoti sukurtas darbo vietas, sutaupytus CO2 kiekius, apmokytų žmonių skaičių. Sudėtingesni metodai, pavyzdžiui, SROI (Social Return on Investment), bando apskaičiuoti, kiek eurų socialinės vertės sukuria kiekvienas investuotas euras. Svarbiausia pasirinkti metodiką, atitinkančią jūsų verslo dydį ir tikslus, ir nuosekliai ją taikyti.

Kaip efektyviai komunikuoti socialinę misiją

Jūsų istorija yra jūsų stipriausias ginklas. Pasakokite ją! Rodykite ne tik skaičius, bet ir tikrų žmonių istorijas, kurių gyvenimus pakeitė jūsų veikla. Naudokite socialinius tinklus, tinklaraštį, bendradarbiaukite su žiniasklaida. Jūsų klientai perka ne tik produktą, jie perka istoriją ir galimybę būti jos dalimi. Būkite autentiški, atviri ir aistringi. Jūsų entuziazmas užkrečia.

Ateities perspektyvos: socialinio verslo plėtra ir inovacijos

Žvelgiant į ateitį, socialinio verslo vaidmuo tik augs. Visuomenė darosi sąmoningesnė, o vartotojai ir darbuotojai vis dažniau renkasi įmones, kurios atitinka jų vertybes. Tai nebėra niša, tai tampa nauja norma. Visi, kurie gilinasi į sritį „socialinis verslas: kas tai ir kaip pradėti“, prisideda prie šios transformacijos.

Naujos tendencijos socialiniame versle

Matome kelias ryškias tendencijas. Pirma, technologijų, ypač dirbtinio intelekto, panaudojimas socialiniams sprendimams. Antra, didesnis dėmesys žiedinei ekonomikai ir tvariam vartojimui. Trečia, hibridinių finansavimo modelių populiarėjimas, jungiantis filantropiją ir investicijas. Verslai, kurie gebės prisitaikyti prie šių tendencijų, turės didžiausią potencialą augti ir daryti ilgalaikį poveikį. Būtent socialinio verslo nauda visuomenei ir skatina šias inovacijas.

Kaip prisidėti prie tvaresnės visuomenės kūrimo

Net jei nesate pasirengę steigti savo socialinio verslo, galite prisidėti. Pirkite iš socialinių verslų. Savanoriaukite. Investuokite. Skleiskite žinią apie juos. Kiekvienas pasirinkimas, kurį darome kaip vartotojai, darbuotojai ar investuotojai, formuoja pasaulį, kuriame gyvename. Rinkdamiesi palaikyti socialinį verslą, mes balsuojame už teisingesnę, tvaresnę ir empatiškesnę ateitį. Taigi, galutinis atsakymas į klausimą, socialinis verslas: kas tai ir kaip pradėti, yra paprastas. Tai verslas su širdimi. Ir pradėti jį reikia nuo sprendimo – nebebūti problemos dalimi, o tapti sprendimo dalimi.