socialinis verslas lietuvoje: Išsamus Gidas Pradedantiesiems

Ar kada nors susimąstėte, kad verslas gali būti ne tik apie pinigus? Skamba keistai, tiesa? Juk esame įpratę girdėti apie pelno maržas, investicijų grąžą ir rinkos dominavimą. Bet egzistuoja kitoks pasaulis. Pasaulis, kuriame sėkmė matuojama ne tik eurais, bet ir teigiamais pokyčiais visuomenėje. Šiame pasaulyje karaliauja socialinis verslas lietuvoje – sritis, kuri sparčiai populiarėja, bet vis dar yra apipinta mitais ir nesusipratimais. Tai nėra labdara. Tai nėra ir tradicinis, ryklių instinktais paremtas kapitalizmas. Tai kažkas per vidurį. Kažkas galingo.

Iš esmės, socialinio verslo samprata ir esmė yra gana paprasta: tai verslo modelis, kurio pagrindinis tikslas yra spręsti konkrečią socialinę ar aplinkosauginę problemą, o ne maksimaliai padidinti pelną akcininkams. Pelnas čia yra ne tikslas, o priemonė. Priemonė, leidžianti verslui išsilaikyti, augti ir, svarbiausia, daryti dar didesnį teigiamą poveikį. Jeigu domina, kas yra verslas apskritai, galite paskaityti plačiau čia, kad geriau pajustumėte kontrastą. Taigi, kalbant apie socialinis verslas lietuvoje, mes kalbame apie įmones, kurios įdarbina neįgaliuosius, perdirba atliekas į naujus produktus, teikia prieinamas paslaugas senjorams ar sprendžia kitas opias problemas.

Kuo skiriasi socialinis verslas nuo tradicinio?

Pagrindinis ir esminis skirtumas – motyvacija. Tikslas. Tradicinis verslas siekia finansinės grąžos. Viskas. Pabaiga. O socialinis verslas lietuvoje siekia socialinės grąžos. Žinoma, jis privalo būti finansiškai tvarus, kitaip tiesiog bankrutuos ir negalės vykdyti savo misijos. Bet pelnas reinvestuojamas atgal į misijos įgyvendinimą. Pavyzdžiui, kavinė, kurios visas pelnas skiriamas benamių maitinimui, yra socialinis verslas. Kita kavinė, kuri tiesiog siekia kuo daugiau uždirbti savininkams, yra tradicinis verslas. Paprasta. Kartais riba gali atrodyti plonytė, bet pamatinis principas “kodėl aš tai darau?” viską sustato į vietas. Dauguma verslininkų nori sukurti pelningiausią verslą, bet apie pelningiausias nišas galite pasidomėti kitur, nes čia kalbame apie kitokią vertę. Būtent kuo skiriasi socialinis verslas – savo šerdimi, savo DNR.

Socialinio verslo nauda visuomenei ir ekonomikai

Nauda yra dvejopa ir, tiesą sakant, milžiniška. Viena vertus, turime tiesioginį poveikį socialinėms problemoms, kita vertus – apčiuopiamą indėlį į šalies ekonomiką. Tai nėra vien gražūs lozungai; tai realūs rezultatai.

Teigiamas poveikis socialinėms problemoms

Čia ir slypi visa magija. Socialinis verslas lietuvoje imasi spręsti problemas, kurių valstybė kartais nepajėgia išspręsti, o tradicinis verslas tiesiog nemato prasmės. Tai gali būti jaunimo nedarbas, socialinė atskirtis, aplinkos tarša ar pagalba pažeidžiamoms grupėms. Prisimenu, kaip lankiausi viename siuvimo ceche, kur dirbo moterys, ištrūkusios iš smurtinių santykių. Joms tai buvo ne tik darbas. Tai buvo saugi aplinka, palaikymas, galimybė vėl atsistoti ant kojų. Jų gaminami krepšiai buvo fantastiški, bet tikroji vertė buvo nematoma – sugrąžintas orumas. Būtent tokia yra neįkainojama socialinio verslo nauda visuomenei. Šios įmonės kuria darbo vietas tiems, kam sunkiausia įsidarbinti, mažina socialinę nelygybę ir stiprina bendruomenes. Jos sprendžia problemas iš esmės, o ne tik kovoja su pasekmėmis. Ir tai – be galo svarbu. Ši veikla tampa neatsiejama nuo tvarios plėtros, apie kurios principus verta žinoti daugiau.

Ekonominė vertė ir tvarus augimas

Nenurašykime ir ekonominio aspekto. Socialinis verslas lietuvoje kuria darbo vietas. Moka mokesčius. Perka prekes ir paslaugas iš kitų Lietuvos įmonių. Tai yra visavertis ekonomikos dalyvis. Maža to, tokie verslai dažnai skatina inovacijas, ieškodami naujų, efektyvesnių būdų spręsti senas problemas. Jie kuria produktus ir paslaugas, kurie turi paklausą, ir taip prisideda prie BVP augimo. Tad argumentas, kad tai “ne rimtas verslas”, tiesiog subliūkšta. Socialinio verslo nauda ekonomikai yra reali ir pamatuojama, nes mažinama priklausomybė nuo socialinių išmokų ir skatinamas ilgalaikis, tvarus socialinis verslas lietuvoje.

Teisinė aplinka ir parama socialiniam verslui Lietuvoje

Gerai, pereikime prie konkretesnių dalykų. Idėja yra puiku, bet kaip visa tai veikia praktiškai? Ar Lietuvoje lengva įkurti ir vystyti tokį verslą?

Atsakymas… sudėtingas.

Lietuvos įstatymai ir reglamentai

Pagaliau turime specialų įstatymą! Socialinio verslo įstatymas lietuvoje nustatė aiškesnes gaires ir kriterijus, kas gali būti laikomas socialiniu verslu. Tai didelis žingsnis į priekį, nes anksčiau viskas skendėjo pilkojoje zonoje. Dabar yra apibrėžtas socialinio verslo subjekto statusas, kuris suteikia tam tikrų privalumų. Tačiau, būkime atviri, biurokratijos vis dar daug. Socialinio verslo teisinė bazė vis dar tobulinama, ir kartais atrodo, kad įstatymų leidėjai patys ne iki galo supranta, su kuo turi reikalą. Bet kryptis yra teigiama.

Finansinės ir nefinansinės paramos galimybės

Pinigai. Amžinasis klausimas. Gauti finansavimą socialiniam verslui gali būti tikras galvos skausmas. Tradiciniai bankai dažnai įtariai žiūri į verslą, kurio pagrindinis tikslas nėra pelnas. Rizikos kapitalo fondai? Dažniausiai jiems irgi ne pakeliui. Bet vilties yra. Egzistuoja įvairios paramos programos socialiniam verslui.

ES fondų ir valstybės parama

Čia atsiveria daugiausiai galimybių. Tiek Europos sąjungos parama socialiniam verslui, tiek nacionalinės priemonės siūlo subsidijas, lengvatines paskolas ir dotacijas. INVEGA ir kitos agentūros turi specialių programų, skirtų būtent šiam sektoriui. Svarbu nuolat sekti kvietimus teikti paraiškas ir nebijoti popierizmo. Taip, jo bus daug. Bet finansinė injekcija gali būti lemiama verslo pradžioje. Tai apima ir vyriausybės parama socialiniam verslui per įvairius projektus. Būtent socialinis verslas finansavimas lietuva srityje yra gyvybiškai svarbus.

Inkubatoriai ir akceleratoriai

Be pinigų, ne mažiau svarbi yra ir pagalba žiniomis bei kontaktais. Lietuvoje veikia keletas verslo inkubatorių ir akceleratorių, kurie specializuojasi darbe su socialinėmis inovacijomis. Jie siūlo mentorystę, mokymus, pagalbą rengiant verslo planą. Tai puiki vieta pasitikrinti savo idėją, gauti vertingų patarimų ir susipažinti su bendraminčiais. Tokios paslaugos, kaip socialinio verslo konsultacijos lietuvoje ar socialinis verslas mokymai, yra neįkainojamos pradedantiesiems.

Iššūkiai ir sėkmės faktoriai vystant socialinį verslą

Jei galvojate, kad kelias rožėmis klotas, turiu jus nuvilti. Iššūkių čia daugiau nei bet kuriame kitame versle. Bet ir pasitenkinimas sėkmės atveju – nepalyginamai didesnis.

Dažniausiai pasitaikantys sunkumai

Didžiausias galvos skausmas – dvigubas tikslas. Reikia vienu metu siekti ir socialinio poveikio, ir finansinio tvarumo. Tai nuolatinis balansavimas ant skustuvo ašmenų. Dažnai trūksta visuomenės ir investuotojų supratimo, kuo skiriasi socialinis verslas. Daugelis vis dar maišo jį su labdara. O kur dar socialinio poveikio vertinimas versle – kaip pamatuoti tai, kas kartais nepamatuojama? Kaip įrodyti investuotojui, kad “padidėjęs bendruomenės narių pasitikėjimas savimi” yra vertingas rezultatas? Tai pagrindiniai socialinis verslas iššūkiai lietuvoje. Pamenu vieną įkūrėją, kuris su ašaromis akyse pasakojo, kaip bandė gauti paskolą savo dirbtuvėms, įdarbinančioms buvusius kalinius. Bankininkas tiesiog juokėsi jam į veidą. Skaudu. Bet tokia realybė, su kuria susiduria socialinis verslas lietuvoje.

Sėkmingo socialinio verslo strategijos

Nepaisant visų sunkumų, sėkmės istorijų daugėja. Kas jas vienija? Pirmiausia – aiški ir nedviprasmiška misija. Visi komandos nariai turi ja tikėti. Antra – tvirtas verslo planas. Socialinis verslas visų pirma yra verslas. Reikia skaičiuoti, planuoti ir strateguoti. Trečia – gebėjimas pasakoti savo istoriją. Žmonės ir investuotojai aukoja ne idėjoms, o istorijoms, kurios juos paliečia. Būtina kurti stiprų prekės ženklą ir aktyviai komunikuoti apie savo veiklą ir poveikį. Svarbiausios socialinio verslo strategijos remiasi autentiškumu. Žinoma, bendrinės žinios taip pat būtinos, o informacijos apie bendruosius žingsnius, kaip pradėti verslą, yra gausu. Tačiau specifika čia lemia daug. Reikia suprasti, kaip pradėti socialinį verslą lietuvoje, o ne tiesiog verslą. Pati verslo pradžia Lietuvoje, su visais savo biurokratiniais labirintais, jau yra iššūkis.

Sėkmingas socialinis verslas lietuvoje dažnai pasižymi ir stipriu bendruomeniškumu, partnerystėmis su NVO, savivaldybėmis ar kitais verslais. Vienam lauke – ne karys. Tai ypač tiesa šioje srityje.

Socialinio verslo ateities perspektyvos Lietuvoje

Kokios gi prognozės? Aš esu optimistas. Su išlygomis. Matau didžiulį potencialą, bet ir nemažai darbo, kurį reikia nuveikti.

Augančios tendencijos ir inovacijos

Visuomenė tampa sąmoningesnė. Ypač jaunoji karta vis dažniau renkasi produktus ir paslaugas iš įmonių, kurios elgiasi atsakingai. Tai didžiulis postūmis socialiniam verslui. Populiarėja tokios socialinės inovacijos versle kaip žiedinė ekonomika, atsakingas vartojimas. Žmonės nori ne tik pirkti daiktą, bet ir jaustis gerai tai darydami. Socialinis verslas kaune ir socialinis verslas vilniuje jau demonstruoja brandą, atsiranda vis daugiau startuolių, siūlančių unikalius sprendimus. Tai įkvepia. Manau, kad socialinio verslo ateities perspektyvos yra šviesios, nes keičiasi pačių vartotojų mąstymas. Atsiranda ir vis daugiau investuotojų, kuriems rūpi ne tik finansinė grąža, bet ir investicijos į socialinį verslą tampa patrauklios.

Auga ir susidomėjimas konkrečiomis sritimis. Atsiranda vis daugiau idėjų, kaip panaudoti technologijas socialinėms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, programėlės, padedančios vienišiems senjorams, ar platformos, sujungiančios savanorius su organizacijomis. Tai yra geriausios socialinio verslo idėjos, kurios sujungia technologijas ir empatiją.

Rekomendacijos ir tobulinimo sritys

Ko reikia, kad socialinis verslas lietuvoje klestėtų? Pirma, reikia dar labiau supaprastinti biurokratinius procesus. Antra, būtina šviesti visuomenę ir verslo bendruomenę apie tai, kas yra socialinis verslas lietuvoje ir kokia jo nauda. Trečia, reikia daugiau lanksčių finansavimo instrumentų, pritaikytų būtent šio sektoriaus poreikiams. Tai apima ir rizikos kapitalo fondus, orientuotus į poveikį, ir sutelktinio finansavimo platformas. Reikalingas nuolatinis socialinio verslo vystymas ir dialogas tarp valdžios, verslo ir NVO sektorių. Reikia, kad socialinio verslo asociacija lietuvoje būtų stipri ir girdima. Galiausiai, reikia tiesiog daugiau drąsių žmonių. Žmonių, kurie nebijo rizikuoti dėl idėjos, kuria tiki.

Pabaigai noriu pasakyti viena. Socialinis verslas lietuvoje – tai ne mada. Tai būtinybė. Tai kelias į tvaresnę, teisingesnę ir empatiškesnę visuomenę. Tai verslas su siela. Ir nors kelias sunkus, jis beprotiškai prasmingas. Jei turite idėją, kuri gali pakeisti bent vieno žmogaus gyvenimą į gerąją pusę, ir sugebate sukurti tvarų modelį tai įgyvendinti – pirmyn. Jūs esate reikalingesni, nei manote. Tai yra ateities verslas. O ateitis priklauso drąsiems. Toks yra modernus socialinis verslas lietuvoje. Tikiu, kad geriausi socialinio verslo pavyzdžiai lietuvoje dar tik bus sukurti. Ir galbūt vieną iš jų sukursite būtent jūs. Svarbiausia – tikėti. Ir daryti. Nes socialinio verslo principai remiasi veiksmu, o ne kalbomis. Būtent socialinis verslas lietuvoje turi potencialą tapti mūsų šalies vizitine kortele. Tik reikia tuo patikėti visiems kartu. Ir nebijoti iššūkių, kurių tikrai bus.